Žmogus

Žmogus

ŽMOGUS

Žmogus.

Žmogus myli…

MEILĖ – tik žmogui būdingas jausmas.

Išskirianti Žmogų iš kitų

MEILĖ kaip DIEVO ieško Savo Žmogus

Savas Žmogus –

Žmogus, skirtas dangaus.

Jis neša ramybę ir laimę.

Savas Žmogus vertina nuoširdžias pastangas:

laiką praleistą kartu, darbą…

Tiesiog brangina tavo buvimą

Savas Žmogus būtinai parodo, kad esi Jam svarbus.

Savaip prima ir savaip leidžia tai suprasti.

Visuomet jauti Savo Žmogaus artumą –

Savas Žmogus, net jeigu būtų atstumas,niekada neleidžia jaustis vienišu, apleistu, užmirštu, išjuoktu ir paliktu.

Savas Žmogus yra ištikimas –

Jis laikosi duoto žodžio.

Savas Žmogus gerbia, puoselėja ir saugo.

Besidžiaugdamas tavo sėkme, tavo tikslais – priima juos kaip savus.

Jis kartu švenčia pasiekimus ir pergales.

Savas atsiliepia nelaimėje.

Jis bijo įskaudinti ar pasielgti neteisingai.

Suklydęs – nedelsdamas atsiprašo.

Jis neleidžia net akimirkai tamsai veikti tarpusavy.

Su kantrumu užtenkdamas visas blogio duris, atverdamas Savos širdies langus

Ir saldžiam artume – malonumo akiratyje.

Ir už nugaros –  neisivaizduojamame tolyje

Išlieka nepajudinamai toks pats

Kruopščiai puoselėja nepalaužiamas vertybes

– Jis nepašieps, neišduos.

Jo elgesys nuspėjamai patikimas 

Žinomas apskačiuojamas. 

O svarbiausia –Savas Žmogus yra atsidavęs.

Jis pasirengęs ištikimai pasidalinti viso likusio gyvenimo kelią.

Dar svarbiau –

Pačiam patapti tokiu Žmogumi.

Visada būti Savu Žmogumi.

Būti išties Savu Savo artimui 

Pačiam artimiausiam

Visas gyvenimas praleistas Su Savu Žmogumi 

Kiekvienam Sava pamoka

Suteikta galimybė trokštančiam pažinti

Savas kaidas

Juk…

Savas Žmogus – tai didelis turtas.

Palaima dovanota dangaus.

Ateinanti pas Savą

Savas Žmogus priima ir tikrai myli.

Meilė mus paverčia Savu Žmogumi

MEILĖ tik žmogui būdingas jausmas.

MEILĖ išskiria Savo Žmogų iš kitų

Savas savaip myli

Širdis iškarto atpažįsta Savą

MEILĖ suteikia galimybę 

Savo Žmoguje įžvelgti DIEVĄ –

Kaip DIEVUI tarnauiti

Kaip DIEVUI atleisti

Viską pakelti ir ištverti

MEILĖ padaro neimanomą įmanomu:

Ji padeda patapti Savimi – 

Pagal DIEVO atvaizdą,

Pasiekti - nepasiekiamą

Įgauti šventą pavidalą.

Ir gyvenimo keliui pasibigus  – 

Su Savo ŽMOGUMI  sugrišti pas AUKŠČIAUSIĄJĮ

Pas Artimą – pas Savą

Į savus namus.

Iš kur JĖZUS atėjo pas mane kaip savas

Mano Širdis iškarto atpažįno Jį 

Priėmė JĖZŲ kaip savą ŽMOGŲ ir DIEVĄ

Vieną Savą DIEVĄ

JĖZUS yra MEILĖ.

JĖZUS ateina tiesiai į širdį

JĖZUS ateina kaip meilė

Jis Sava MEILE atveria širdį

Meilė yra amžina.

Meilė trunka per amžius.

Ji visada tęsiasi

Meilė padaro Žmogumi

Meilė padaro SAVU

Savas Žmogus myli Savą

Savaip myli

Šventai myli

Ir vis labiau didėjančia meile

MEILĖ – tik Savam žmogui būdingas jausmas.

MEILĖ tokia sava širdžiai

Žmogus myli…

Žmogus

SAVAS ŽMOGUS

DIEVAS

MEILĖ.

JĖZUS

Lina

Amsterdamas

30 rugpjūčio 20205