JĖZAU TU PABŪČIAVAI MANO ŠIRDĮ

JĖZAU TU PABŪČIAVAI MANO ŠIRDĮ

JĖZAU, Tu paėmei mano širdį,

Ir švelniai švelniai ją pabučiavai 

Tu laikai mano širdį - savo šventose rankose

Iškart pasidaro taip gera

Ir begaliniai jauku 

Šilta srovė mana širdim rusena

Ji Tavo - 

Ji visiškai ir visa - Tavo

Apsinuoginusi

Suklupusi

Nusižeminusi

- Ji yra Tavo

- Ji yra visiškai Tavo

Mano šidis - pilnai priklauso Tau

Ji baugščiai spurda šventuose Tavo delnuose 

Gležnais sparnais plasdendama

Tu švelniai, švelniai pabučiouji tiesiai į mano širdį

Į mano Šventų ŠVENČIAUSIĄJĄ  

Krištoliniai gležną mano gyvenimo indą

Tavo šventi bučiniai ramia šviesa jį užpildo,

Tavo apvaizdos jėga mano sielą sau palenkia

Žaiždotą…

Skausmingą…

Neramią…

JĖZAU, Tu Sau mano širdį nusavinai

Švelniu savo pabučiavimu ją paliesdamas

Visus sužalojimus Tu išgydai

Visus randus Tu ištiesini

Visus įskilimus JĖZAU užpildai

Visus įpjovimus Tu užglaistai

Aš esu Tau begaliniai dėkinga

Už tą meilės akimirką

Už tą jautrų buvimą kartu 

Už momentą virpulingą 

Mudviejų laiką praleistą kartu

Pripildytą palaimingu artumu

Aš esu Tau širdingai dėkinga

Už Tavo lūpų virpesius tiesiai į mano širdį

Vos girdimus snabždesius iš knygų šventų

Tavo DVASIOS žodžius stebuklingus

Už žavingą palaimą

Švelnumu įaudrintą - meile užpildytą

Sodrumu alsuojančią 

Saldžiai gaivinančią ir atnaujinančią

Aš esu nuoširdžiai dėkinga

Iš visos Širdies Tau dėkinga

JĖZAU Tau

Už visiems laikams panaikintus klaidų įrašus

Už švelnius atleidimo bučinius tiesiai į mano Širdį

Į mano Šventų ŠVENČIAUSIĄJĄ

Į mano Širdį DIEVO - sostą aukščiausią

Į Karališką DIEVO pakojį 

Vaivorikštės tilais nutiestą

Vos vos - tik paliesta

Mano širdis iš susijaudinimo pašoko krūtinėje

Ji iš kart atpažino Tavo šventas lūpas. 

Ir ilgai ilgai apsikabinusi savo glėby laikė -

Kokia nepakartojama Rojaus nostalgija

Koks begalinis šventumo ilgesys

Susitikimo apsupty

Staga atsivėre prieš mano akis

Auksinėmis raidėmis 

Širdin surašyta Karališka dangaus atmintis

Tas giliai nenumaldomas, nežemiškas ilgesys

Kažko nepaprasto

Kažko ypatingo

Tik DIEVUI būdingo

Ir nepakartojamo

Bet kartu taip Artimo ir Savo

Nuo pat pradžios, JĖZAU, mes esame kartu

Mes niekada nebuvome išsiskyrę

JĖZAU, mes visada esame ir būsime kartu

JĖZAU, - tai yra amžina

Meilė yra amžina

Ji visada tęsiasi

Niekada nesibaigia

Ji pati stipriausia

Ji visus nugali

Visus pavergia

Niekas negali jai atsispirti

Meilė sau nusavino mano susidėvėjusią, sužvėrėjusią

ir akmenim pavirusią širdį.

Meilė pavertė sužvėrėjimą į susižavėjimą

Kerinčia šviesa manas akis užtvindė

Meilė sulipdė mities šukes į vientisą gyvybės indą

Meilė man padovanojo visiškai naują -

Žmogaus širdį 

Širdingai dėkingą

DVASIOS ugnimi įžiebė

Tyra Meile sklidinai pripildė

Švelniai rūsenančią

Šilta srove krūtine tekančią

Sraunia upe iš krantų išsiliejančią -

Stulbinančia liūtimi patvinstančią-

Galinga jūra viską užliejančią -

Šventu Meilės vandenynu užtvindančią

Meile užliejo

Meile užtvindė

Meile tekėjo...

Meile tikėjo…

Meilė teka 

Nuteka

Kaip nuotata

Net nesuvokdama

Aklai

Paskui Meilę nusekė mano širdis...

Paskui JĖZŲ

JĖZAUS nuotaka

Tekanti, Jam atitenkanti ir su Juo nutekanti 

Nuotaka ištekėjo nusrūveno paskui Meilę

JĖZUS yra Meilė

Meile...

Meile...

Meile...

Lina.

Amsterdam 28 rugpjūčio 2025