GIESMĖ MEILEI

GIESMĖ MEILEI

                                                                                              Scenarijus atlikimui

Kiekvieną dieną JĖZAUS DVASIA su MEILE per kasdienybę veda mane. 

Kiekvieną vakarą meiliu žvilgsniu Jis mane į minkštus patalus palydi. 

DIEVO angelų sparnais mano akis miegui užmerkdamas.

Jų švelniomis plunksnomis nosytę kutendamas.

Ištikimai saugodamas mano sielą pranašiškais sapnų vaizdais ir spalvotais reginiais užliedamas.

Kiekvieną naktį VIEŠPATS sargybiniu budi prie mano guolio.

Kiekvieną rytą atrandu savo MYLIMĄJĮ ilgesingai parimusį prie savo lovos su švelniu jautrumu stebintį kiekvieną mano judesį.

Ir kantriai laukiantį kol aš prabusiu, 

atmerksiu akis, 

praversiu lūpas, 

nusišypsosiu ir maloniai Jį palabinsiu, tyliai pakalbinsiu...

Atsidavusia malda atsidėkoju už ištikimybę.

Ach tie rytai su JĖZUMI…

Gliaudenant Jo Žodį 

Saldus šventumo artumas brėkštančioje TYLOJE. 

JĖZAU, koks gaivus buvimas su Tavimi TYLOJE. 

Kai skamba TYLA 

Kai kalba TYLA 

Kartu su Tavimi giliai išmintinga TYLA širdimi išgirsta.

Tekančios saulės spindulių šviesa paliečia dieną 

O Tavųjų rankų švelnūs pirštai judina mano sielos stygas. 

Mūsų dvasios persipina ryto TYLOS spalvose.

Mūsų sielos į vieną susilieja auštančio ryto TYLOS kalboje

Jos susirodo švento rašto ženklais.

JĖZAU, Tu kalbi mano dvasiai TYLA.

TYLOJE auksinėm raidėm mano mintis išmargini.

JĖZAU, Tu kalbi Tyloje TYLA… 

TYLOJE jaučiu Tavo buvimą, švelniai juntamą prisilietimą 

JĖZAU, TYLA vis garsėja mano viduje.

JĖZAU, Tavoji TYLA aidi mano kūno šventovėje.

JĖZAU, Tavoji TYLA dailiai šoka  vaivorykštės vitražuose.

JĖZAU, Tavoji TYLA užlieja mano širdies altorių.

JĖZAU, Tavoji TYLA pavirsta kurtinančiai šniokšiančia audra.

JĖZAU, raidžių trimitais Ji gaudžia.

JĖZAU, švento rašto eilutės griaustiniais dunda.

Taip kad ir kūnas ir diena prabunda.

Glotniai nupoliruotas žodžio kalavijas - veidrodžiu mano vidų atspindi.

Apimta šiurpo stebiu savo širdį.

JĖZAU, įkaitinta geležimi 

Tavoji TYLA išdegina mano sielą. 

MYLĖK! - aštriais kraštais Ji šaižiai rėžia. 

MYLĖK! žodžiu kerta negailestingai.

Ryto TYLOJE lyg migla "MEILĖ" kruvinais randais ant manęs nusileidžia.

MYLĖK! - šnibžda TYLA,

MYLĖK! - kalba TYLA,

MYLĖK! - spiegia TYLA,

MYLĖK! - kūną virpesiu pereina. 

MYLĖK! - dienos šviesoje šaukia net akmenys.

"MEILĖ" - kirstuku ant akmeninės širdies iškalstoma.

JĖZAU, tylėk!

- Per sunku mylėti 

JĖZAU, tylėk! 

-Per sunku visiems atleisti

JĖZAU  tylėk!

- Per sunku visiems nuolankiai tarnauti,

JĖZAU, tylėk!

- Per daug neteisybės ir skausmo, 

JĖZAU, tylėk! 

-Tiek daug netikėjimo,

JĖZAU, tylėk! 

O Tu sakai MYLĖK

Vis sakai MYLĖK

MYLĖK…MYLĖK!

Lyg kaltu vis kaldamas.

Tik su MEILE akmeninės širdys į šipulius suskaldomos.

Dulkėmis pavirsdamos.

- "Vajėtau"... užsidengiu rankomis.

- iš saujų skaičiuodamas laiką byra smėlis...

Auksinėmis smiltelėmis atodusius paversdamos.

Vėjo išskaidomos.

O DIEVE, nejaugi paliksi mane be širdies?"

Aš nevilty, aš pasimetusi(ęs)!

JĖZAU, JĖZAU, patylėk!

Nebepakeliamas TYLOS klyksmas pilnas skausmo.

MYLĖK! MYLĖK! MYLĖK! 

MYLĖK ištikima MEILĖ!

MYLĖK! - MEILĖ PALIEPIMAS!

MYLĖK! - MEILĖ ĮSAKYMAS!

MYLĖK! - MEILĖ ĮSTATYMAS!

MYLĖK! - MEILĖ amžinas PRIESAIKAS!

MYLĖK! - tik MEILE neapykantos įstatymas sunaikinamas!

MYLĖK! - tik MEILE nuodėmės įstatymas sulaužomas!

MYLĖK! - MEILĖ uždengia visas nuodėmes. 

MYLĖK! - MEILE nugalimas kerštas!

MYLĖK! - MEILĖ įveikia blogį!

MYLĖK! - visomis jėgomis!

MYLĖK! - savo dvasia ir siela!

MYLĖK! - tik vieną DIEVĄ! 

MYLĖK! - kiekvieną dieną!

MYLĖK! - kiekvieną sielą!

MYLĖK! - kiekvienu alsavimu.

MYLĖK! - visu savo gyvenimu! 

MYLĖK! - kiekvieną akimirką. 

MYLĖK! - MEILE nemirtinga!" 

MYLĖK mirtina MEILE ir nugalėsi mitį!

MYLĖK! - nes ištikimai atsidavusi MEILĖ nugali net mirtį! 

MYLĖK! - nes MEILĖ nemirtinga!

MYLĖK! iki netekties!

MYLĖK! iki mirties!

Kikevieną rytą žodžių lašais akmeninėn širdin vis krinta: 

MYLĖK! MYLĖK! MYLĖK! 

MYLĖK tikrai!

MYLĖK karštai! 

MYLĖK amžinai!

MYLĖK nemirtinga!

Tikėk MEILE ir MYLĖK!

MYLĖK! MYLĖK! MYLĖK! 

Ant šventraščio priekalo Šventais Žodžių kaltais mano geležinę puikybę negailestingai skaldydama

Man skauda...

Paguosk mane netekty

O gal atradime

JĖZAU, apkabink mane stipriau ir patylėk...

TYLA…skamba TYLOJE…

Apsikabinkim ir kartu patylėkime,

JĖZAU, Tavo TYLA ir vėl spiegia ausyse.

Pavirsta ašarų upėmis. 

Srauni srovė smiltis išplauna.

Poliruodamas aštrius šipulius vanduo įgauna kitą spalvą. 

O ne, JĖZAU, patylėk per sunku mylėti draugą,

O Tu net priešą prašai pamilti?!

JĖZAU, nutilk ir tylėk; 

Kaip Tu įsivaizduoji, kad galėčiau priešą aš mylėti? 

Kai nesugebu net mylintį artimą pamilti.

JĖZAU, tylėk, geriau ramiai apkabinęs šalia pasėdėk. 

Man brangus vien tik Tavo artumas.

Suprantu Tu nori daugiau 

Tau patinka iššūkiai.

Tu nori kad aš ir savo artimą tap kaip kad Tave pamilčiau

Branginčiau ir pamilčiau

Kad kiekviename žmoguje  matyčiau as Tave

Savo artimą

Ir dar Tą kaimyną, 

Tą niekšą !?

Aš branginčiau ir net pamilčiau!?

Tu juk žinai kaip jis elgias su visais…

Beprotybė…

Akipliškumas…

Gerai suprantu. Tu jį myli taip kaip mane,

Tai juk išdavystė!

Kaip taip gali būti? 

Tu myli kiekviena žmogų ir kiekvieną sielą - taip pat karštai kaip ir mane.

Mmmm…Suprantu

Gal Tu ir gali mylėti 

Bet man tai yra neįmanoma…

JĖZAU Tu prašai iš manęs neįmanomo.

JĖZAU geriau Tu patylėk 

TYLA...

O gal galime kaip nors kitaip susitarti?

Kaip nors pralaukti, apeiti ar aplenkti?

TYLA…kalba TYLOJE

Iškalbingai spieigianti TYLA...

Dalgiu šienauja piktžolėm apaugusią mano sielą. 

Švelni Jo ranka skruostą paglosto, pakeisdama ašarų krantus.

Delnų laivais kreipdama į mano nusiraminimo uostą

Patapšnoja per petį, vos juntamai pirštų šukomis braukia per mano plaukus.

JĖZAUS akyse pamatau savo suglumusį ir išsigandusį veidą 

-"Turėtumei atsiprašyti ir atleisti".

- O ne... - Jokiu būdu...

Nejaugi aš?

Turėčiau pirma(s)  

MEILĖS žingsnį žengti?

Juk jie...

DIEVE, į kur Tu stumi mane?

Aaaaa Aaaaa 

Manee eee…

Į prajarą, į mirtį?

- Oooo ne. NEEEE! O NE!"

Tikrai NE

NEEEE!

Žvėris riaumoja mano vidyje.

Apsiputojęs drabstos ryto tyloje.

Taip kad kaimynai susirūpina:

-"Ar viskas gerai?"

- "O taip...Gal nevisai. Atleiskite.”

Gėdingai susigriebiu.

Dekiu akis užsidengiu.

Nuo Dieviškos akistatos bandau paslėpti savo veidą.

Mano veidas 

V E I D as

D I E V o  V E I D as

Mano  V E I D as

D I E V o  V E I D as

V E I D - as  <> D I E V - as

G i m - ti   <> I m - ti <>  M i g - ti

M i r -ti <> l r- ti <>  R i m - ti

Skausmingas užsitęsęs 

Aaaaa! Aaaaa! Aaaaa…!

Nuo Tavęs VIEŠPATIE niekur negaliu pradingti 

Net pragare nepasislėpčiau 

Ir ten surastumei mane.

Gelbsti malda:

DIEVE, duok man jėgų ir stiprybės MYLĖTI.

Duok man išminties MYLĖTI 

Parklupus pakilti ir vėl eiti atsiprašyti ir atleisti.

Taip aš...

Turiu pirma(s)... žengiu...tą pragaištingą žingsnį. 

JĖZAU, Tu ištiesi ranką ir sakai: 

- "Sek paskui mane;

- Eik per vandenį!"

VIEŠPATIE, duok man kantrybės.

Suteik išminties klaidų išvengti 

Duok ištvermės pakelti ir pakantumo patylėti.

TYLA...

Kantrybės patylėti...

Kantri TYLA... 

Kantrybės TYLA... 

Mano siela nuliūdinta,

TYLOS audrom grūdinama.

Srūva krauju.

Mano siela apsilieja krauju.

Baltus patalus sutepdama kraujo pėdsakais.

O JĖZAU, JĖZAU, geriau kartu patylėkime

TYLA...

JĖZAU, Tavoji TYLA ugnies pabūklais mano viduje sproginėja

Visas sielos vielas ir grandines į draiskulius paversdama.

Ant TYLOS priekalo trupa surūdiję užraktai.

Šventų žodžių kaltais spynos sudaužomos, ietys sudaužomos.

Įsismaginę Žodžių šluotražiai šluoja visus mano ginklus - pasiteisimus ir argumentus.

Mirties glėby įkalinta.

Žvėries letenose įstrigusi.

TYLOS malda išlaisvinama - mano siela. 

Aš pamatau save.

Dieve padėk man save susigrąžinti.

Tikrą ir tyrą

JĖZAU Tavo dėka.

Aš susigražinu save.

Aš atgaunu save

JĖZAU, Tavoji TYLA plieskianti.

Viską viską - net tamsią  nuodėmės smalą išdeginanti.

Liepsnoms praūžus.

Pelenuose pasilieka TYLA,

JĖZAU, mano VIEŠPATIE, Tavo - TYLA, ugnimi užgrūdinta.

Ir druska pasūdyta.

Graužia mano sielos žaizdas.

Šventi žodžiai rūgštimi išėda - mano savanaudišką gėdą.

Nieko nebepasilieka.

Tik TYLA...

TYLA....

- VIEŠPATIE kažkaip tuščia ir nyku.

-"DIEVE, padovanok man Naują Širdį.

-  Tu Juk gailestingas. Nepaliksi manęs be širdies... - ar ne?

Buk man maloningas".

- "Štai išsirink labiausiai patinkančią: medinę, akmeninę ar auksinę?

Gamtos ar gyvulių

- brangiausių metalų ar akmenų...

Laisva valia, gali ką nori šiandieną pasirinkti".

- "Mmm - tai man jau žinoma, kažkur girdėta, kažkada jau patirta, 

norėtųsi kažko kito, - visiškai naujo... 

Mmmm.

Žinau!!!

DIEVE padovanok man karščiausiai MYLINČIĄ širdį. 

Pačią tvirčiausią viską pakeliančią

Pačią aistringiausią, ir išmintinigiausią

Stipriausiai MEILĘ sugebančią jausti.

Visad liepsnojančią MEILĖS ugnimi.

Ryškiai Šviečiančią.

Visus uždegančią.

Net mirtį nugalinčią.

- Mmmm…Kuklumu tavo norai nepasižymi, kaip visuomet geidi daugiausio. 

Ar suvoki ko prašai?

Ar žinai ką tai reiškia?

Turiu tokią tokią Širdį 

Visų atstumtą, į purvus pamintą,  apspjaudytą, jietimi pervertą ir visų pamirštą,

JĖZAUS Širdį - Dieviškai Žmogišką - nuolankią"

Vien tik apie ją išgirdę

visi iškart aplenkia."

- "Net ir jausdama(s) pasirinkimo svorį - išbandyti noriu.

- Sutinku, DIEVE, Tau romiai tarnauti.

Padovanok man JĖZAUS širdį,

- Tebūnie!

Dieviškai Žmogišką 

Nuolankią."

Gerai 

Tebūnie pagal Tavo norą.

Tebūnie šviesa!

Tebūnie JĖZUS!

Tebūnie JĖZAUS širdis!

VIEŠPAČIUI vis dar tebekalbant 

Giliai įmiegu 

Staiga mane pažadina širdies dūžiai vienu ritmu mušantys su laikrodžiu.

Žvelgiu į rodyklių šešėlius šmėsteliančius ant sienos.

Prabėgo vos pora minučių -

O toks jausmas, kad visa para o gal net pora parų.

Ar tikrai?

Turiu bėgti?

Ar aš niekur nepavėlavau?

Kokia diena?

Kelinta valanda?

Bandau susigaudyti 

Kas čia dabar buvo?

Kas dabar su manimi nutiko?

Rankomis liečiu savo krūtinę  

Bandau minties pirštais paliesti savo širdį.

Užčiuopiu

Yra!

- Ji yra.. yra...

JĖZAU!

JĖZAU!

Aš vėl turiu širdį!

Dieviška chirurgija -

Angelai implantavo visiškai naują širdį 

ir suteikė man naują Dvasią 

Kokia staigmena!

Kokia dovana!

JĖZAUS širdį į mano krūtinę 

Iš aukštybių nuleido.

Naują širdį 

Naują Dvasią.

G i m - ti   <> I m - ti <>  M i g - ti

M i r -ti <> l r- ti <>  R i m - ti

Ar tai ir reiškia iš aukštybių atgimti iš Dvasios, iš ašarų vandens?

Savo sielą nuramti, numarinti žemiškus norus Dieviška valia pakeisti?

Savo norus nuraminti

Kūno užgaidoms numirti

Įgauti VIEŠPATIES pavidalą 

D i e v - as <> V e i d - as 

Bandau susivokti 

Save iš naujo pajausti…

TYLA 

TYLA...prisipildo MEILE ir džiaugsmu.

Jaučiu MEILĘ. 

- "Tebūnie šviesa!"

Tebūna mano širdyje. 

Jaučiu manyje gyvenantį JĖZŲ. 

Nauja širdimi jaučiu MEILĘ 

Tik JĖZAUS širdimi pasineriu palaimon. 

Taip kaip buvo pradžioje

Nuo dabar DIEVO Žodis gyvena mano Širdyje.

Tavojoje TYLOJE vėl atgimsta TIKĖJIMAS VILTIS ir MEILĖ. 

Spalvotais žiedais pražysta mano sielos dykuma.

Bet kvapniausia ir skaisčiausia iš jų - žydinti MEILĖ. 

JĖZAU, Tavyje - MEILĖ 

MEILĖ - Tavyje, JĖZAU 

Tavyje, JĖZAU, - MEILĖ 

Šventą palaimą Jaučiu savyje,

JĖZAU, Tu esi pati stipriausia MEILĖ  

Su MEILE Tu viską valdai

Kiekvieną Tu pavergi su MEILE.

Su MEILE Tu viską tveri.

Su MEILE Tu visuomet pasieki Savo.

Ir visuomet padarai kaip nusprendi.

Su Tavimi nepasiderėsi ir nepasiginčysi.

Esu bejėgė(is) Tavo MEILEI.

Neturiu jėgų jai atsispirti.

MEILĖ visagalė - tenka pripažinti. 

Tu pats galingiausias, nes turi MEILĘ 

Su MEILE Tu valdai visatas, pasaulį ir kiekvieną širdį.

Kas sugeba kaip Tu MYLĖTI tas yra galingas.

Lyg DIEVAS, patampa nemitingas

Aš jaučiuosi nugalėta(s)

Pasiduodu

Atsiduodu Tavo MEILEI 

Su pagarba nusilenkiu Tavo MEILEI.

Prieš Tavo MEILĘ, JĖZAU, mano siela pasilieka visiškai nuoga - bejėgiškai ir begėdiškai nukryžiuota(s).

Prieš Tavo MEILĘ  Aš esu beginklė(is) pasiruošusi bet ką padaryti, net ir mirti.

Nuolankiai nusižeminu 

Lenkiu galvą Tavo išminčiai. 

JĖZAU Tavo MEILĖ - tai nenugalima jėga 

Jai neįmanoma atsispirti.

VIEŠPATIE - grąžink man prarastą viltį.

Tavo MEILĖ amžina 

Šaukiuosi Ją.

Ir vėl prieš save regiu Tave, JĖZAU.

Kiekvieną kartą šaukdama ir melsdama MEILĖS. 

Pamatau Tavo veidą JĖZAU, 

Jis atsispindi mano akyse. 

Vaiduokliški Getsemanės vaizdai šmešiojantys TYLOJE 

JĖZAU kraujo prakaitu aplietas veidas erškėčių pažimėtas.

Iš MEILĖS atidavęs gyvenimą 

Ir MEILĖS vėl  gyvenimui prikeltas

JĖZAU Tavo žygdarbis amžinas 

Tavo Žodis amžinas.

JĖZAU Tu amžinas

MEILĖ išties amžina

Viskas prais 

Viskas pasibaigs 

Viskas išdils

Viskas užsimirš

Viskas išnyks 

Pasiliks tik MEILĖ...

Ji gyvens kai mūsų čia jau nebebus.

Ir MEILĖ mus amžinybėn pasims.

Visada gyva Dieviška MEILĖ 

MEILĖ visada yra ir bus...

Ji nesikeičia visuomet pasilieka tokia pati - Dieviškai skaisti ir tyra.

JĖZUS ir MEILĖ...

MEILĖ stipresnė už mirtį.

MEILĖ, suteik man gyvenimą 

MEILĖ, padėk man pamilti.

kad Mylėčiau MYLINČIĄ MEILĘ 

O kad Mylėčiau mylintį DIEVĄ 

ir žmogų kiekvieną. 

O, JĖZAU, mano amžino gyvenimo MEILE.

Mano mylinti, MEILE.

Ištikima, tikra ir švelniai paprasta.

Mano MYLINTI MEILE.

O MEILE 

Mano MEILE 

Mano JĖZAU 

MEILE!

Lina 

Amsterdamas  

2025 balandžio 21